Miegamajame pas mus ant komodos stovi įrėminta ši nuotrauka. Ąžuolas tuo metu dar vienas “įsiterpdavo” tarp mūsų, kitas vis dar augo pilve. Bet dabar jau jie abu labai aiškiai pasako, parodo pirštu, šūksniais, įsiterpia į mūsų dar nespėjusius prasidėti pokalbius, o apkabinimuose irgi staiga kažkas atsiranda tarp kojų.

Į tą nuotrauką žiūrėdama, aš vis galvoju, kur tas mūsų – mūsų dviejų laikas? Kaip mums jo rasti? Vakare nulūžtam su vaikais, kažkas prabunda vidury nakties, žadina kitą, bet tas kitas jau nebepraplėšia akių arba galvoja, kad čia – kažkoks sapnas. Dabartiniame laike, kai pagalbos nėra galimybės prašyt, tas “dviese” ilgesys kažkoks dar didesnis ir skaudesnis.

Tada tą “dviese” bandom gaudyt mažiausiuose akimirkų tarpeliuose: žvilgsnyje viens į kitą su akių pavartymais, kad “ko čia jie vėl prisigalvojo?!”, apsikabinime prie viryklės su žodžiais “kaip aš tave myliu”, galėjime vienas kitą palepinti pagamintu maistu, kavos vienas kitam padarymu, kartais kokiu kreizi šmeizi šokiu ar angliškos abėcėlės dainavimu nekantrybės momentu…Kartais, o taip, kartais, kai nenusmingam, dar kokio filmo pažiūrėjimu… (bet tas jau buvo seniai)…Dar “dviese” buvo kažkurią naujų metų pradžios dieną, kai sėdėjom ir rašėm svajones, tikslus, prioritetus šiems metams. Dabar tas prirašytas lapukas kabo TARP tualeto ir tamsaus kambario durų. Labai aiškiai matomoj vietoj. Galvoju, kad bendras tikslas šiame laike būtų – jog tas “dviese” metaforiškai kalbant nebūtų nuleistas į kanalizacijos šulinį ar uždarytas tamsiam kambariuke tarp kruopų. Kad tas “dviese” sulauktų, kol atsivers laikas paprašyti pagalbos … ir atsilaisvins žvilgsniai, rankos, galinčios be “įsiterpimo” apsikabint.

O koks Jūsų “dviese” šiuo metu?

Foto @joanaburn

#šeima #seima #vaikai #motinyste #buitis #mamyste #gyvenimas #emocijos #mintys #laikassau #laikasdviese #tevyste #karantinas #labasrytas