Ar pirmadienio ryto pusryčiai tinkamas laikas pokalbiams apie mirtį?

Ar pirmadienio ryto pusryčiai tinkamas laikas pokalbiams apie mirtį? Nėra tinkamo laiko. Bet yra laikas, kuriame tokie pokalbiai tiesiog įvyksta. Mažiai kapoja kiaušinienę ir skraido su lego straigtasparniu, o aš sėdžiu tyloje ir prisiminimuose. – Mamyte, tu liūdi? – paklausia Ąžuolas. – Taip, meile. Šiandien Andriaus gimtadienis (Andrius – mano žuvęs brolis). Pasiilgau jo, todėl ir liūdna. – susigraudinu ir apsiverkiu. Sraigtasparnis toliau skraido, o mes kalbam apie tai, kaip Andrius žuvo, kokios spalvos buvo jo motociklas ir apranga, ir šalmas, kaip vyko laidotuvės, ar jį palaidojo po žeme, ar sudegino, kur Andrius gyveno ir taip toliau. Tai, kas įdomu Ąžuolui. Ainiukas tyliai stebi mūsų pokalbį, klauso. Kartais suburgzdamas, kai išgirsta žodį “motociklas”. Pokalbiai apie mirtį, mums svarbias netektis, jausmus, kurie kyla išgyvenant sielvartą gali įvykti tiesiog taip. Be jokio ypatingo pasiruošimo. Nes nėra tam tinkamų žodžių, kuriais reiktų prabilti. Nėra tam tinkamo amžiaus, nes kiekvienas, net mažiausias turi žinoti, jog mirtis – gyvenimo dalis. Nuo jos mes savo vaikų neapsaugosime, tad nesaugokime ir nuo pokalbių apie skausmą netekus artimo, apie baimę netekti, apie gyvenimą po netekties. Atvirai prabilti nėra lengva. Bet slėptis po stalu – dar sunkiau. Juk vis tiek tos “sunkios” temos niekur nedingsta. Ir jas turime “padėti” ant stalo. Vienintelis kelias link atvirumo – tai priimti save – jaučiantį, pažeidžiamą, jautrų, susigraudinantį, liūdintį, pravirkstantį ir nebijantį to parodyti savo vaikams. Nes taip ir jie išmoksta jausti bei priimti savo jausmus. Išmoksta būti gyvenime, kuriame yra mirtys, netektys, skausmas, sielvartas bei žinojimas, jog viskas praeina. #pokalbiaisuvaikais #pokalbiai #conversationswithkids #pokalbiaiapiemirti #mamystė #sunkuspokalbiai #emocijos #jausmai #netektys #mirtis #emotionalhealth #loss #hardconversations #connection #lifegoeson #lifeafterloss #feelings #jausmai #viskaspraeina #joinoakcrew #howtotalkaboutdeath #mondaybreakfast #breakfastconversations #vulnerability #acceptyouremotions #seima #šeima #familybreakfast

Kokia Tavo mėgstamiausia spalva?

– Ainiukai, kokia Tavo mėgstamiausia spalva? – klausia vyresnis 3 metų brolis mažesniojo.
– Do, – atsako tvirtai (vertimas į lietuvių kalbą – raudona).
– Ooo! – nudžiunga brolis. – Tai kitą kartą, kai nukrisi ir bėgs kraujukas, neturi verkti. Turi šypsotis, juk bėga Tavo mėgstamiausia spalva, – paaiškina.

Šiandien visus su mūsų valstybės laisve!

Šiandien taip stipriai stūgaujantis vėjas pučia mintis apie norą ištrūkti iš šiandieninės nelaisvės. Viruso, baimės, nežinomybės. Judėjimo, bendravimo, susitikimų apribojimo.

Bet kiek daug ir kitų nelaisvių sukinėjasi mūsų namuose, širdyse. Vis įkaliname save daiktų, pareigų, darbų, atsakomybių, noro daugiau (nors ir tas mažiau – jau ryškiai per daug) nelaisvėje. Pykčio, bumbėjimų, reikalavimų, priekaištų, nerimo, liūdesio, skausmo ir kančios, nedrąsos, nepasitikėjimo savimi ir kitais, gėdos, kaltės nelaisvėje.

Kartais toje nelaisvėje taip patogu, kad net keisti nieko nesinosi. Kartais ta nelaisvė taip užknisa, bet jėgų iš jos išsilaisvinti visai nėra. Sėdi sau ir prisijaukini tą nelaisvę.

Bet stipriai pučiantis vėjas laikas nuo laiko per patirtis, per kitų istorijas atneša laisvės jausmą. Kad gali būti ir kažkaip kitaip. Tada išdrįsti ir žengi mažą, bet sunkų žingsnelį ten, kur neįprasta, nauja, nežinoma, baisu. Galbūt išdrįsti save priimti netobulą, galbūt pasakyti kitiems “ne”, galbūt pakeisti užknisusį darbą, galbūt pagaliau nutraukti liguistą santykį, galbūt parodyti daugiau švelnumo kitam ar sau. Ir tos laisvės daugėja. Savyje ir aplink. Ji kitus įkvepia ir išlaisvina.

Tad kasdiena tegul būna vidinės laisvės diena. O šiandien visus su mūsų valstybės laisve!

📷 @joanaburn

#kovo11#laisvė#laisve#freedom#lietuva🇱🇹#lithuania🇱🇹

Jūsų vaikas Jumis manipuliuoja

“Kai atrodo kad Jūsų vaikas Jumis manipuliuoja perdėdamas ar išgalvodamas savo emocijas, prisiminkite kad jis tebėra mažas vaikas, o ne mafijos narys” (citata iš Lauros Markham knygos “Ramūs tėvai, geri brolių ir seserų santykiai”).

Vat ir galvoju, kad kartais tose jausmų audrose su vaikais tikrai jaučiuosi tokia bejėgė, pagrobta dviejų mafijoziukų ir dar kankinama į panages kišant peilius, kad norisi visaip gintis, pačiai tapti Al Capone, supakuot juos ir uždaryt į kalėjimą. Bent trumpam. Bet siaučiant audrai, jeigu tik spėju įkvėpt ir pažvelgt į tą mažulį kaip į augančią, besimokančią būtybę, iš karto visus ginklus padedu į šalį ir lieka tik tas vienintelis – veiksmingiausias – apkabinimas, priglaudimas ir priėmimas savęs jaučiančios (biški mafijozės) ir kito jaučiančio (biški mafijozo) ❤️

#mamystė#motinystė#jausmai#emocijos#momof2#momof2boys#joioakcrew#lockdown#karantinas#familyquarantine#kasdienybe#dealingwithemotions#emotionsmatter#seima#šeima#1000valandulauke

Ar žinai, kaip akimirksiu pasijusti nelaimingam ar nelaimingai?

Ar žinai, kaip akimirksiu pasijusti nelaimingam ar nelaimingai?

Pagalvok apie tai, ko Tau šiuo metu trūksta, ko neturi, ko stokoji ar negali. Jauti, kaip atkeliauja liūdesys, nusivylimas, pavydas, pyktis, neviltis.

O jeigu taip pabandytum nukreipti savo dėmesį į tuos dalykus, už kuriuos šią akimirką jautiesi dėkingas ar dėkinga? Už tai, kad gali džiaugtis pavasarėjančia gamta? Už tai, kad aplink laksto maži kukuliai, kurių ilgai laukei? Už tai, kad lėkštėje fantastiškai skanūs pusryčiai? Už tai, kad gali judėti, matyti, girdėti, liesti, skanauti? Jauti, kaip pilnėji? Jauti, kaip po truputį laimės hormonų – dopamino ir serotonino – dušas nuplauna tą nelaimingumo jausmą? Jauti, kaip artimi žmonės priartėja, atsiranda įkvėpimas naujai dienai, šiandieniniai sunkumai ar ribotumai sumažėja?

#gratitude#dekingumas#mentalhealth#emotionalhealth#gratitudeattitude#gratitudedaily#joinoakcrew#lockdown#familyquarantine#šeima#karantinas#emocinesveikata#dailyroutine

Saugi vieta namuose

Ar turite savo saugią vietą namuose?

Vieta, kur anksti ryte galite išgerti puodelį kavos, kur galite atvėsti, kai viduje verda pyktis ar nerimas, praleisti šiek tiek laiko, kai jaučiatės bejėgiai per vaikų kovas ar dinozaurų išpuolius, kur galite atsitraukti karštose situacijose, kur galite užpildyti save kantrybe, ramybe ir šypsena. Vieta, kur galite sėdėti ir garsiai pasakyti kitiems: „Dabar esu saugioje vietoje. Prašau, palikite mane ramybėje tam tikrą laiką”.

Jei ne, sukurkite vieną. Tačiau atminkite, kad saugios vietos yra kaip magnetai, kurie pritraukia kitus 😂❤️

#safeplace#mysafeplace#calmdown#calmness#motherhood#momof2#labasrytas#seima#mamyste#motinyste#saugivieta#ramybė#joinoakcrew#oakcrew

Tai tu buvai karabasas barabasas ir gąsdindavai draugus?

– Mamyte tavo kokie trumpi plaukai, – šiaušdamas man galvą pastebi Ąžuolas.
– Taip, mažuti. Bet kažkada seniau jie buvo ilgi. Net iki užpakalio.
– Iki užpakalio? Tai tu buvai karabasas barabasas ir gąsdindavai draugus? – nusistebi.
– Ne, aš nebuvau tokia baisi kaip karabasas barabasas.

Susimąstau. Iš tikrųjų, juk nežinau. Gal buvo momentų, kai kažką ir išgąsdindavau ar nuvildavau, ar nuliūdindavau, ar supykdydavau. Bet žinau, kad buvo momentų, kai pralinksmindavau, apkabindavau ir paguosdavau, padrąsindavau.

#šeima#seima#vaikuismintis#klausimai#vaikuklausimai#miskas#1000valandulauke#karabasas#mamakartaistikraibunakarabasasbarabasas#joinoakcrew

Šakelė simbolizuoja viltį, jog viskas vėl bus gerai

Pirmame grupės onkologiniams pacientams susitikime per nuotolį, paprašiau kiekvieno parodyti kokį nors daiktą, kuris atspindėtų, kaip šiuo metu jaučiasi. Viena moteris, kuri dabar gydosi chemoterapija, parodė nedidelę vyšnios šakelę su mažyčiais pumpurais. Laukiančią, kol prasiskleis ir pražys. Ji papasakojo, kad ši šakelė jai simbolizuoja viltį, jog viskas vėl bus gerai ir vieną dieną ji kaip tas vyšnios pumpuras pražys. Kartu nutarėme, jog kiekvieną susitikimą patikrinsime, kaip ta šakelė, pumpurai keičiasi…ir žingsnis po žingsnio puoselėsime viltį.

#hope#nurturehope#cancer#psychooncology#springiscoming#springisnear#lockdown#familyquarantine#joinoakcrew#karantinas#onkopsichologija#viltis#puoselekvilti#grouptherapy#vezys#onkologineliga#onkologija#cherisheverymoment#cherishtheday

Vasario 16

Kai vienoje dienoje susitinka dvi šventės. Bet abi sako: “Bėk! Žaliais laukais ir pievom! Būk laisvas! Išsivaduok iš sąstingio ir šalčio! Tegul nugali saulės šviesa! Tegul viduje prabunda pavasaris!”

Nu negali neįsiklausyt.

Tai jei kas sėdit snieguotoj pusny ir joje jau darosi per šalta, nyku ir liūdna, prisiminkit, kad sniegas tikrai nutirps, bet…kam laukti? Galima pačiam pakelti dubcę ir lėkti į pavasarį, vyti žiemą iš savo vidaus ir susikurti dar vieną gražią savo gyvenimo dieną – spalvotą, skanią, jaukią ❤️

#vasario16#uzgavenes#žėimažėimabiekiškėima#seima#ziema#vaikai#miskas#1000valandulauke#joinoakcrew

Pavasaris

Plaukiančių debesų grožis, mėgstama vakaro arbata, galėjimas savo dukrai supinti kasytes, pasivaikščiojimas miške besiklausant paukščių čiulbėjimo, jūros bangos, aptaškančios basas pėdas, apsikabinimas su mylimu, prabundančio pavasario kvapas…Tų mažų kasdienių stebuklų sąrašas begalinis ir nesibaigiantis…Pokalbiuose su pacientais, paliestais onkologinės ligos, šie kasdieniai stebuklai suspindi ryškiausiomis spalvomis apribojimų, negalios, skausmo, kančios akivaizdoje. Tikrai ne visiems suspindi. Tik tiems, kurie nemiršta dar vis gyvendami, kurie brangina tą laiką, kurį turi, kurie randa, nes ieško…Dabartiniuose apribojimuose mes irgi ieškome, kartais pavargstame nuo to ieškojimo, ilgimės prarastų dalykų, bet ieškome…Nesibaigiančiai, kantriai ir laukiame…Laukiame, kol nosį pakutens tas gaivus bundančio pavasario kvapas…

#labasrytas#pavasarisjaugreitai#seima#šeima#kasdieniaistebuklai#kasdienybe#laukimas#karantinas#lockdown#familyquarantine#lithuania