Šiandien, vasario 4-tąją yra Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Tame žodyje „kova” tiek daug telpa. Tiems, kurie išgirsta šios ligos diagnozę, tiems, kurie šalia, tiems, kurie rūpinasi ir gydo. Kova dėl gyvybės, sveikatos, gyvenimo kokybės, dar kelių dienų ar mėnesių žvelgiant į mylimo žmogaus akis, galimybės pamatyti savo vaiką, einantį į pirmą klasę, svajonės dar daug nuveikti, apkeliauti, patirti, skanauti gyvenimą.

Vasarą buvo lygiai 10 metų, kai ir aš žengiau į šią kovą. Mano kova už kalbėjimą sunkiu metu, už atvirumą, už jautrumą, už savojo pažeidžiamumo, laikinumo, mirtingumo priėmimą, už palaikymą, už leidimą sau jausti. Visa tai ne tik santykyje su pacientais, jų artimaisiais, kolegomis, bet ir viduje. Nes mes visi sėdime toje pačioje gyvenimo valtyje – kuri plukdina nuo gimimo į mirtį.

Sėdint prie jūros, rašiau mintis naujam žurnalui „Rožinis gyvenimas”, kuris skirtas onkologinės ligos paliestoms moterims, jų mylimiesiems. Dalinuosi tuo jūros bangavimo įkvėptu straipsniu. Gal jis „susiskaitys” ir visai nieko apie vėžį nenorintiems girdėti žmonėms, gal kai kurios mintys ir šiame pandeminiame laike prilips prie kasdienybės.

p.s. o patį žurnalą vis dar galima rasti gydymo įstaigose 😉
p.s. tiems, kas nori skaityti pdf formatu, raštelkit asmenine žinute, atsiųsiu 😉

#onkopsichologija #onkopsichologomintys #psichologija #sveikata #emocijos #onkologija #onkologineliga #vezys #worldcancerday #cancer #psychooncology

Miegamajame pas mus ant komodos stovi įrėminta ši nuotrauka. Ąžuolas tuo metu dar vienas “įsiterpdavo” tarp mūsų, kitas vis dar augo pilve. Bet dabar jau jie abu labai aiškiai pasako, parodo pirštu, šūksniais, įsiterpia į mūsų dar nespėjusius prasidėti pokalbius, o apkabinimuose irgi staiga kažkas atsiranda tarp kojų.

Į tą nuotrauką žiūrėdama, aš vis galvoju, kur tas mūsų – mūsų dviejų laikas? Kaip mums jo rasti? Vakare nulūžtam su vaikais, kažkas prabunda vidury nakties, žadina kitą, bet tas kitas jau nebepraplėšia akių arba galvoja, kad čia – kažkoks sapnas. Dabartiniame laike, kai pagalbos nėra galimybės prašyt, tas “dviese” ilgesys kažkoks dar didesnis ir skaudesnis.

Tada tą “dviese” bandom gaudyt mažiausiuose akimirkų tarpeliuose: žvilgsnyje viens į kitą su akių pavartymais, kad “ko čia jie vėl prisigalvojo?!”, apsikabinime prie viryklės su žodžiais “kaip aš tave myliu”, galėjime vienas kitą palepinti pagamintu maistu, kavos vienas kitam padarymu, kartais kokiu kreizi šmeizi šokiu ar angliškos abėcėlės dainavimu nekantrybės momentu…Kartais, o taip, kartais, kai nenusmingam, dar kokio filmo pažiūrėjimu… (bet tas jau buvo seniai)…Dar “dviese” buvo kažkurią naujų metų pradžios dieną, kai sėdėjom ir rašėm svajones, tikslus, prioritetus šiems metams. Dabar tas prirašytas lapukas kabo TARP tualeto ir tamsaus kambario durų. Labai aiškiai matomoj vietoj. Galvoju, kad bendras tikslas šiame laike būtų – jog tas “dviese” metaforiškai kalbant nebūtų nuleistas į kanalizacijos šulinį ar uždarytas tamsiam kambariuke tarp kruopų. Kad tas “dviese” sulauktų, kol atsivers laikas paprašyti pagalbos … ir atsilaisvins žvilgsniai, rankos, galinčios be “įsiterpimo” apsikabint.

O koks Jūsų “dviese” šiuo metu?

Foto @joanaburn

#šeima #seima #vaikai #motinyste #buitis #mamyste #gyvenimas #emocijos #mintys #laikassau #laikasdviese #tevyste #karantinas #labasrytas

Apsiuostai dienai įpusėjus – dar nebuvai duše? Pažvelgi į veidrodį 16.00, o iš jo į Tave žvelgia susivėlus deivė su pižama? Viskas gerai. Tu esi graži. Ir susivėlus, ir su pižama, ir truputį smirdanti. Tokia jau kartais (arba dažniausiai) būna mamiška kasdienybė. Nes ji juk ne apie save, o apie kitus.
Bet pabusk šią dieną kitaip ir nustebink: pirmiausia, save, savo pupsikus/pupsiką, mylimą vyrą. Kad pažvelgus į veidrodį ar į mylimus, galėtum mirktelt ir sumurmėt: Ū-lia-lia!!! (šiuo metu tai mėgstamiausias Ainiuko žodžių junginys, bet vis dar nusileidžiantis populiariausiam – sušiu). Spindėk šiandien taip, kad visi pakabinę žandikaulius šiandien būtų apsalę nuo mamos (taip taip, tavo) grožio. Arba nuo kitaip atrodančios ir kvepiančios mamos. Ir tada dzin, pusnys lauke iki pažąstų, dzin karantinas dar vis be pabaigos, dzin, kad miego trūkumo veide tikrai niekas net nežada slėpt, dzin, kad trupiniai ant žemės bado kojas…svarbiausia, kad visi namuos netikėtai pajuto kažkokią šventę, pasijautė kažkaip ypatingiau nei įprastai ir tiesiog šiek tiek pažaidė su kasdienybe.

Shine bright like MAMA!

p.s. mane visad pakeri Ąžuolo žodžiai – “mamyte, kokia tu graži”, o gal labiau tas susižavėjęs, nustebęs žvilgsnis, kai įsiraitau į kokią suknią paprastos dienos vidury 🙂 Arba Ainiuko tyrinėjančios akytės, kurios bando suprasti, kaip čia tos mamos padažytos blakstienos klapsi.

#shinebrightlikemama #mamayragrazi
#šeima #seima #vaikai #motinyste #buitis #mamyste #gyvenimas #mamyte #emocijos #mintys #laikassau #tevyste #vaikyste #ziema #žiema #labasrytas #momof2boys

Vakare su vyru praradę viltį, kad kažkas mus išgirs dantų valymo, pižamų vilkimosi ir ėjimo miegoti klausimais, tiesiog pradėjom kartu dainuoti anglišką abėcėlę atsigulę ant lovos 😂 Kikenom nesustodami ir pajutom tą dueto, komandos jausmą, kad tikrai nesam po vieną, o esam kartu šitame negirdėjime 🙂 O tada, aišku, ir tie negirdintys prisijungė paklausyt, kas čia per ei, bi, si, di, i, ef, dži … Labiausiai sudomino dablju 😂

O nuotrauka apie tą jauseną, kai norisi panaudoti kočėlą ne pagal paskirtį, bet tikrai geriau dainuot ei bi si 😂

#šeima #vaikai #emocijos #jausmai #kartu #atvirai #joinoakcrew #karantinas #abc

Galvoju, kad vienas iš svarbiausių dalykų, kurio norisi juos išmokyti – tai drąsos.

Drąsos jausti ir kalbėti apie jausmus.
Drąsos suklysti ir pripažinti suklydus.
Drąsos būti kitokiems ir savitiems.
Drąsos žaisti gyvenimą net sunkiausiomis aplinkybėmis.
Drąsos norėti daugiau nei pats manai, kad gali.

#courage #couragetobeyou #feelings #momof2 #momof2boys #motherhood #corevalues #familygoals #lockdown #superheroes #littlesuperhero #familyquarantine #flybabyfly #šeima #mamystė #vaikai #drasa #butisavimi #joinaokcrew

Kai taip šalta (tik -19) lauke, turite apkabinti stipriai ❤️

#brothers #hugs #winter #coldoutside❄️ #winterwonderland #saturdayfun #familymoments #lockdown #šeima #karantinas

Šį laisvės rytą gavau elektroninį laišką su pranešimu, kad pavasarį vyksiu į Japoniją skaityti pranešimo. Virtualiai 😂😍

Ir susimąsčiau, kas man tame žodyje LAISVĖ telpa šiandien.

✅Laisvė jausti dėkingumą ir pagarbą tiems, kas tada, man dar būnant mažai, tos laisvės siekė vieningai, drąsiai ir ryžtingai.

✅Laisvė auginti du mažus žmones, juose puoselėjant tas vertybes, kurios man svarbios – atjauta sau ir kitam, meilė šeimai, drąsa būti savimi, drąsa siekti to, kas svarbu, mylėti ne daiktus, bet patirtis, žmonėse matyti grožį, išgirsti ir kliautis savimi, gerbti istorijas – savo, artimų, svetimų.

✅Laisvė siekti žinių, patirčių ir jomis dalintis.

✅Laisvė tikėti tuo, kas artima, sava.

✅Laisvė jausti tai, kas jaučiasi ir to neslėpti.

✅Laisvė keliauti ir pažinti išorinio bei vidinio pasaulio platybes.

✅Laisvė ragauti pasaulio skonius neišeinant iš namų.

✅Laisvė pakelti šlagbaumą ir įleisti Barborą su atvežtu maistu, o ne laukti eilėje prie vienintelės dešros.

✅Laisvė apkabinti šalia esantį.

✅Laisvė kalbėti savo kalba.

✅Laisvė didžiuotis savo šalimi ir jos žmonėmis.

✅Laisvė nežinoti, pasimesti, suklysti ir vėl bandyti.

✅Laisvė kantriai ir drąsiai tas visas laisves kas dieną saugoti, permąstyti, atsisakyti kai kurių, kurti naujas.

Nuotraukoje: šiandieninė mūsų su vaikais laisvės interpretacija. Mažos pėdutės tegul simbolizuoja ėjimą į priekį – drąsų, veržlų, spalvingą, mėgavimąsi tuo ėjimu, bet tuo pačiu, sustojimą ir pauzę, atsisukimą pažvelgti atgal, kiek nueita, kas išmokta, kas patirta.

#laisvė #freedom #sausio13 #laisvei30 #lietuva #lithuania #ourfreedom #remember #family #šeima

Veiksmas miegamajame 00:30 val. Miegu aš ir mažasis, kuris pradeda blaškytis, prabudinėti ir ieškoti mamos. O Mama kažkur kitur: gal sėdi prie savo darbukų, gal migdo brolį, o gal miega kartu su didžiuoju..

visaip kaip bandau šnypšti, čyčinti ir kitaip sukelti “white noise”, kad tik išlaikyti vaikūzą miegantį ir toliau nerti į sapnus.

Lyg pavyksta! AUREKA! Sukuosi ant šono ir staiga tamsoje pamatau dvi akis 👀žiūrinčias į mane! Širdis ❤️ kulnuose, visas kūnas sustingsta ir jau norisi paleisti kumščius į darbą!

– mažuti, einam į pasimatymą! – tyliai pasigirsta iš moters klūpančios prie lovos.
– Tu juokauji?!?

P.s. Nepamirškite savo antrųjų pusių stebinti pasimatymais, kad ir kada jie būtų: vidurį nakties ar paryčiais tekant saulei!

Nuotraukoje mano sugulovas, su kuriuo likau ištikimai toliau miegoti, o ji išėjo toliau į savo darbukus.. ❤️

#fatherandson #sleep #dreams #fatheroftwo #night #miegas #pasimatymas #lockdown #baltastriukšmas #joinoakcrew

Veiksmas svetainėje 1.30 val. Klausausi su ausinėm savo doktorantūros tyrimo dalyvių interviu. Taip, labai “produktyvus” laikas ☺️ Staiga iš tamsos išnyra mažasis naktibaldukas.

– Ąžuolėli, kur čia vaikštinėji? – tyliai klausiu.
– Tavęs ieškojau, mamyte…, – atsako.

Nuvedu į lovą, atsigulu šalia.

– Miegok ramiai, – duodu bučkį ir jis užsimerkia.

Po kelių minučių atsimerkia ir klausia:

– O kada mes eisim?
– Kur?
– O kada mes eisim į pasimatymą? – susirūpinęs klausia.
– Poryt, mažuti. Miegok ramiai, – vėl duodu bučkį.

LED žvakės šviesa man parodo, kaip miegodamas jis nusišypso. Dar kartą. Tada balsu trumpai nusijuokia.

Tikiuosi, sapnuoja mūsų pasimatymą 😉 Kad ir jis bus ne ant vandenyno kranto… Galvoju sau gulėdama šalia: aplink siaučia virusas, žmonės kovoja už gyvybes – savas ar svetimas, kažkas ieško būdų prasibrauti į priekį skiepų eilėje, kažkas iš ilgesio trina išbraižytas savivaldybių ar šalių ribas, o vat man svarbiausi dalykai vyksta čia, 1.30 val., toje miegančioje šypsenoje. Kurios taip ilgai laukiau…❤️

p.s. O Jūs keliaujate su savo bambizais (dideliais ar mažais) į pasimatymus karantino metu?

p.s. Mes ryt keliausim į pasimatymą piratiškai 😉

#mamystė #meilė #pasimatymas #pasimatymassumama #vandenynoilgesys #oceanview #datewithyou #date #oakcrew #karantinas #lockdown #lockdown2021 #quarantine #momof2 #motherhood #specialmoments